Anastasijos Beriozos ir Maksimo Dranycino tapybos ir grafikos paroda „Iš Vilniaus į Vilnių“

Lapkričio 4–10 d. ir 21–28 d. „Užupio meno inkubatoriaus“ galerijoje „Galera“ (Užupio g. 2 a). Atidarymas – lapkričio 4 d. 18 val.

Anastasija Berioza gimė 1980 m. Saranske (Rusijoje). Nuo 1988 m. gyvena ir dirba Murmanske. 2001 m.  baigė Kultūros ir meno fakultetą Murmansko valstybiniame pedagoginiame institute. Nuo tada mokytojauja Murmansko meno mokykloje, taip pat dirba Metropoliteno finansų ir humanitarikos akademijos Murmansko filialo Dizaino fakultete. Priklauso Rusijos menininkų sąjungai.

Savo darbuose Anastasija naudoja įvairias grafikos technikas – lino raižinį, koliažą, rašalą, aliejinę bei sausą pastelę, kartais pasitelkia ir neįprastesnes priemones – sniegą, ledą, piešimą ant sienos.

Nuo 1997 m. surengė apie 15 personalinių parodų Murmanske, Vadse (Norvegija), Solovkoje (Ukraina). Jos darbų turi įsigiję Murmansko, Kirovo meno muziejai, Tilžės miesto istorijos ir architektūros bei kiti muziejai bei privačios kolekcijos.

Šioje parodoje Anastasija pristato savo darbų seriją „Baltijos albumas“, kurtą 2014 m., keliaujant per Rygą į Vilnių. Naudodama koliažo techniką menininkė siekia užčiuopti ir perteikti šių miestų plėšytas tekstūras bei kultūrinių sluoksnių pjūvius. Albumą jau papildė ir keletas darbų, sukurtų dabartinės viešnagės „Užupio meno inkubatoriuje“ metu.

http://beryoza.nerve.ru/

Maksimas Dranycinas gimė 1974 m. Murmanske (Rusijoje). 2000 m. baigė Oriolo meno institutą. Rusijos menininkų sąjungos ir šios organizacijos valdybos narys.

Nuo 1995 m. surengė per 30 personalinių parodų. Nuolat dalyvauja vietinėse ir tarptautinėse parodose, pleneruose Ukrainoje, Norvegijoje, Serbijoje, Italijoje, Juodkalnijoje, įvairiuose Rusijos miestuose.

Molbertinės tapybos technika tapyti Maksimo darbai eksponuojami Murmansko, Kirovo, Vadso (Norvegija) meno muziejuose bei privačiose kolekcijose.

Parodos „Iš Vilniaus į Vilnių“ darbai yra įkvėpti jo šių metų vasaros Maksimo kelionės į Vilnių. Dvylika autoriaus užfiksuotų fragmentų – tai Vilniaus senamiesčio realybės perkūra, kalbėjimas apie šį miestą iš kitos sistemos koordinačių.

Abiems šiems kūrėjams Vilnius nėra atsitiktinis miestas. Tai – miestas, iš kurio sunku išvažiuoti ir į kurį lengva sugrįžti. Ypač dailininkams.

 

 

 

anastasija1
anast2
max1
max2