Rasos Jundulaitės fotografijų ciklas „XII+I“

Gruodžio 3–8 d. Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ (Užupio 2 a). Atidarymas gruodžio 3 d. 19 val.

Rasos Jundulaitės fotografijų ciklas „XII+I“ – tai bandymas pažinti dilgėlę ne tik per pojūčius, bet ir iš konceptualiosios pusės. H. K. Anderseno „Laukinėse gulbėse“ ir kitose jo pasakose esantis rūbo kaip apsaugos formos motyvas paskatino autorę iš naujo persvarstyti ribos tarp mūsų pačių ir mus saugančių kodų trapumo. Fotografijose atsiskleidžiantys faktūriniai dilgėlių siūlų įspaudai – tai metaforinis rūbas, atliekantis savo funkciją tik tol, kol laikosi įspaudas. Nutrūkus šiai apsaugai, liekame vieni su savimi, nuogai ir be priedangos išgyventi tylos bei išsigryninimo ritualą.

„Vakarų Europos kultūroje egzistuoja aibė pasakų, bylojančių apie paukščiais paverstų brolių vadavimą ritualiniais veiksmais. Viena jų (H. K. Anderseno “Laukinės gulbės”) remiuosi savo darbe, bandydama atrasti sąsajas su lietuvių kultūra. Vadovaujuosi pasakos ritualinių veiksmų perkėlimu į nūdieną, ieškodama individualių sprendimų. Asmeninių patirčių dėka aiškinuosi, kaip laikas paveikia pasakose fiksuojamus procesus. Bandau reabilituoti dilgėlę kaip tradicinį pluoštinį augalą, paplitusį mūsų klimatinėje zonoje.

Meninį procesą nagrinėju tyrinėdama kalbos, tylos, laiko fenomenus. Kalbą traktuoju komunikacijos prasme, priešpastatydama tylai. Tylos pagalba siekiu būsenos, kai laikas ir erdvė nebetenka prasmės. Tiek moksline, tiek menine prasme nagrinėju kokybinius laiko parametrus.

Darbas sudarytas iš dviejų dalių fotografijų ciklo: moteriškoji reprezentuoja gamtą, o vyriškoji — kultūrą. Šios pusės ne konfliktuoja, bet papildo viena kitą. Tai tarpusavio ryšio bei savistabos analizė per tylą.“ (R. Jundulaitė)

dilgeles1