2019 m. spalio 30 d. 18 val. Užupio meno inkubatoriaus projektinėje erdvėje „Galera“ (Užupio g. 2A, Vilnius) atidaroma Vokietijoje gyvenančio ir kuriančio korėjiečių kilmės menininko Jun-Ho Parkekspozicija „UZU PIZ (PEACE)“. Ši paroda – jau šeštus metus Vilniaus ir Diuseldorfo miestų rengiamos menininkų mainų programos dalis.
Parodos pavadinimo pasirinkimą Jun-Ho Park aiškina paprastai: „Uzu“ korėjiečių kalba reiškia erdvę, o likusi žodžio dalis (angl. peace) žymi taikos ir laisvės idėjas, kurios menininką lydėjo viso kūrybinio proceso metu. Todėl, pasak Jun-Ho, ši paroda – apie laisvę.
Paroda pradedama dviem videodarbais, sukurtais dar prieš Jun-Ho studijas Diuseldorfo meno akademijoje. Abiejuose darbuose menininkas akcentuoja tapatybės paieškų temą, kurią gvildenti jį paskatino asmeninė patirtis.
Trylikametis būsimasis menininkas, visiškai nemokėdamas vokiečių kalbos, su šeima atvyko į Vokietiją. Jis vienintelis iš šeimos nenorėjo palikti savo senelės, draugų ir jam svarbių vietų. Tačiau integracija nebuvusi tokia sunki, kaip tikėtasi – Jun-Ho greitai išmoko kalbos pagrindų, o sportas padėjo susirasti naujų draugų.
Pirmas reikšmingas susidūrimas su menu įvyko ne muziejuje ir ne meno mokykloje: „Tiksliai pamenu tą dieną. Tai buvo 1984 metų sausio 1 diena. Kaip įprasta, tiesiog naršiau po televizijos kanalus, kol už akių užkliuvo viena transliacija. Tai buvo Nam June Paik pirmoji satelitinė instaliacinė transliacija pavadinimu „Labas rytas, pone Orvelai“. Nam June Paik yra vienas iš svarbiausių videomeno pradininkų pasaulyje, taip pat vienas iš profesorių Diuseldorfo meno akademijoje, kurioje vėliau praleidau daug laiko“. Todėl neatsitiktinai viena iš parodos „UZU PIZ (PEACE)“ instaliacijų pavadinta „Labas rytas, pone Paik“ – tarsi duoklė ir atsakas Nam June Paik darbui.
Videofilmo „Šukuosena“ fone skamba kompiuterinio žaidimo muzika iš vaikystės, gyvenimo Korėjoje periodo, kai visos sukrapštytos monetos buvo išleidžiamos kompiuteriniams žaidimams. Šiame videodarbe užduodamas klausimas – „Kas aš esu?“. Vokietis, korėjietis? Karys, menininkas, ekonomistas? Visos šios tapatybės formos susijusios su tam tikrais Jun-Ho gyvenimo etapais. O jų būta įvairių. Tėvų noru pradėjęs studijuoti ekonomiką, Jun-Ho meta studijas po 3 metų, o vėliau, dirbdamas bare, susižavi jame besilankančiais įvairiais menininkais ir pamažu pats pradeda kurti videodarbus.
Antrasis parodoje pristatomas videofilmas – „Vaizdas pro langą“. Tai – kadrai apie sudėtingą menininko gyvenimo etapą po sunkios, gyvenimą smarkiai pakeitusios avarijos. „Perskaičiuotas“ laikas tiksi fone, jį lydi griaustinis ir nenutrūkstantis telefoninių gimtadienio sveikinimų įrašas. Žaibų vaizdus papildo sveikinančiųjų fotografijos. Menininkas tai vadina naujo gyvenimo pradžia, o filmą dedikuoja savo mamai.
Diuseldorfo meno akademijoje studijuoto skulptūros meno įtaka juntama „Galeros“ „juodajojo kubo“ erdvėje pristatomoje instaliacijoje „Užupio armija“. Kompozicijoje – kosminius laivus ar paukščius iš kompiuterinių žaidimų primenantys tūriai, sudaryti iš mažų pikselių-kaladėlių, o sienose vėl matomi kompiuterinių žaidimų fragmentai, kurie šiek tiek primena antis. Jun-Ho sako, jog net menkiausia dalelė reprezentuoja jo sukurtą armiją ir yra nukreipta prieš JAV prezidento D. Trumpo kosmoso užkariavimo politiką. Menininkas teigia, jog jei vienas didelis užsispyręs berniukas siekia užkariauti erdvę, tuomet kodėl kitas berniukas negali savo menininko kalba jam išstatyti taikios Užupio erdvės armijos.
Paskutinis parodos darbas – dinamiška kompozicija, pavadinta „Auksiniu kambariu“ – kalba apie karo pabėgėlius. Komforto zona – „auksinis kambarys“ trunka labai trumpai, viskas gali pasikeisti per kelias akimirkas. Audinys, panaudotas instaliacijoje, – tai gelbėjimosi antklodės, naudojamos žmogaus kūno temperatūrai palaikyti. Tai tarsi dar vienas priminimas atidžiau pažvelgti bei įvertinti pasaulio įvykius.
Vilniuje reziduojantis menininkas Jun-Ho Park parodoje sako laukiantis visų, kuriems įdomu tai, ką jis nori pasakyti savo darbais, tačiau kurie turi ir savo nuomonę: „Aš nenoriu visuomenei skleisti savo tiesų ir liepti mąstyti viena ar kita kryptimi. Aš tik žaismingai pastatau faktą į vidurį, neutralią zoną ir leidžiu publikai spręsti pačiai“.