Šių metų pavasarį Užupio meno inkubatorius pasitiko nauju, vaikams skirtu projektu „D-Kids“. Jo metu 9-12 metų vaikai, susipažindami su dizaino istorija bei jo kūrimo metodais, buvo skatinami į kūrybą pažvelgti per naujas formas, patys išbandyti netikėtus, modernius ir įprastose švietimo programose vis dar gana retai taikomus mokymosi būdus. Užsiėmimus vedė ir patirtimi su mažaisiais kūrėjais dalijosi Lietuvos dizaino industrijų profesionalai, parengę vaikams teorines pamokas bei žaismingas, dizaino metodais paremtas kūrybines praktikas.
Dizainas vaikams – ar reikia?
Projektas „D-Kids“ rengtas kaip siekis akcentuoti kitokio dizaino edukacijos svarbą, ieškoti naujų būdų jį pristatyti vaikams. 2015 m. Kultūros ministerijos patvirtintose Architektūros ir dizaino plėtros gairėse kaip viena iš prioritetinių krypčių šiose srityse išskiriamas siekis kelti visuomenės raštingumą dizaino srityje, skatinti dizaino mokymosi kultūrą visuose švietimo sistemos lygmenyse, apimant ir neformalųjį švietimą. Taip pat siūloma didinti dizaino sukuriamos vertės ir naudos suvokimą tarp vaikų ir jaunimo, vertinant juos kaip potencialius dizaino produktų ir paslaugų vartotojus bei, žinoma, kūrėjus.
Architektūros ir dizaino plėtros gairės, nors ir nenustatančias apčiuopiamų teisinių įsipareigojimų, galima laikyti šiokia tokia ambicija plėsti dizaino sampratą Lietuvoje. Iki šiol Dizaino įstatyme dizaino sąvoka apibrėžė tik vaizdą, galutinį gaminio rezultatą. Samprata neapėmė kūrybos proceso, neatsižvelgė į dizaino vertės kuriamus socialinius, kultūrinius, ekonominius aspektus.
Panašu, jog kol kas šis dizaino politikos modelis kitų Europos šalių kontekste gerokai atsilieka, tačiau galime džiaugtis tuo, jog kūrybinės industrijos į pasaulinę rinką iriasi savo pačių pastangomis, neatsilikdamos nuo globalios ekonomikos tendencijų. Šia kryptimi dabar juda ir Kinija, siekianti iš „made in China“ etikečių pereiti prie „designed in China“ įvaizdžio. Analogiška linkme XX a. Antroje pusėje pasuko ir Japonija, dabar jau užimanti pirmaujančias pozicijas aukštųjų technologijų ir dizaino srityje.
Dizainas vaikams – reikia, o ar yra?
Ateities prognozės neišvengiamai diktuoja šiandienos vaikų švietimo kryptis bei būdus. Lietuvoje pamažu daugėja įvairių dizaino kursų moksleiviams bei vyresnei auditorijai. Tačiau gana dažnai po dizaino sąvoka slepiasi ne į modernų dizainą orientuotas ugdymo turinys, o tautodailės, keramikos, rankdarbių veiklos. Žinoma, jos taip pat yra reikalingos, tačiau visiškai skirtingų disciplinų konkurencija dėl dizaino sąvokos įneša nereikalingos painiavos ten, kur jau turėtų ryškėti dizaino politikos akcentai bei edukacijos kryptys. O kokias dizaino mokymo kryptis vaikams galime pasiūlyti jau šiandien?
Projekto „D-Kids“ mentorius, vienas iš žurnalo „The Paddock“ leidėjų Kipras Šumsas sako, kad viskas, ką mes – tėvai, ugdytojai, darbdaviai – galime padaryti – tai suteikti vaikams tvirtą žinių pamatą, kartu pabrėžtinai ugdant tokias savybes, kurios padės prisitaikyti prie nesustabdomai besikeičiančio dizaino rinkos pasaulio. „Vienas iš garsiausių švietimo inovatorių, seras Kenas Robinsonas jau seniai teigė, jog nuo žinių ugdymo turime pereiti prie savybių ir gebėjimų ugdymo. Taip yra dėl to, kad negalime tiksliai nuspėti, kaip pasaulis atrodys po pusės metų – ką jau kalbėti apie tai, kaip jis atrodys po dešimties. Tad paruošti vaikus ateičiai, kurios nesuprantame, galime ugdydami tokias jų savybes, kurios padės greičiau susigaudyti, būti atviresniems naujai informacijai, išmokti susidėlioti tikslesnį paveikslą turint tik kelias jo detales. Duoti tik kelias to didžiulio paveikslo detales jiems ir galime, todėl privalome pasistengti, kad tos detalės jiems būtų estetiškos ir funkcionalios. Tokie yra tikrieji ateities dizaino įrankiai”, – samprotauja Kipras.
Didelio vaikų susidomėjimo ir entuziazmo sulaukusio projekto rengėjai tikisi, kad ne tik dizaino populiarinimą, bet ir lankstų požiūrį į edukaciją ir kartu šiuolaikines mokymo formas kuriančios įvairios iniciatyvos vis drąsiau ras savo nišas švietimo lauke, o vėliau išaugs į kūrybinės visuomenės gyvenimo būdo akcentus.
Projektą įgyvendino Užupio meno inkubatorius, projektą iš dalies finansavo Kultūros taryba.