#UMIrezidentai. Julija Skudutytė

Mergina tapo, piešia, savo darbuose vaizduoja kasdienybės buitį reflektuojančias kompozicijas, architektūros, gamtos motyvus. Nevengia ir portretų, autoportretų. Jos kūriniuose daiktais perkrautos erdvės perteikiamos lengvai ir poetiškai. Taip pat, ji drąsiai bando kolaboruoti su kitomis sritimis, pavyzdžiui – visai neseniai buvo išleista Evelinos Daciūtės knyga „Duobė“, kuriai iliustracijas piešė Julija. Tikimės, jog rezidavimas inkubatoriuje ją įkvėps dar ne vienam projektui ir kūriniui.

#UMIrezidentai rubrikoje – 3 teiginiai, kuriuos paprašėme, jog rezidentai užbaigtų savaip. Julijos Skudutytės teiginiai:

„Mano planas 2022-ieji – surengti parodą „Žmonės ir jų daiktai“.

„Pirmasis mano kūrinys – vienas iš piešinių nupieštų kai mano buvo 8 metai ir gulėjau ligoninėje dėl gastrito. Darbų seriją vadinau „Laisvas menas“ ir jis vaizdavo mano patirtis pirmą kartą būnant ligoninėje vienai: kaip man zondą deda, klizmą stato, lašelinę stato, kaip valgau ir tuštinuosi. Man tai pasirodė įsimintinas kūrybinis momentas, kai realiai suvokiau, kad kuriu sau, dokumentuoju buitį, tai kas man įdomu ir žavi. Dabar manau, kad kūryba padėjo suprasti nesuprantamus dalykus: nemalonios ligoninės procedūros pro mažo vaiko akis.“

Piešinio „6. Zondas“ nuotrauka – https://drive.google.com/file/d/1qvONcVjYN7Oe-IIM_B2b5mnbeI8H1KcU/view

 

 

„Šiuo metu svarbiausias mano projektas – svarbiausiu kūriniu skaitau savo paskutinį baigtą darbą, nes tai yra kas man šiuo metu aktualiausia (pradedant naują darbą, naujas tampa aktualesnis). Kaip vaikystėje buitis mane žavėjo, taip ir iki šiol tos pačios temos mane žavi. Darbas „Plastikas Fantastikas“ vaizduoja, kaupiamus krūvon, celofaninius maišelius, grietinės ir pieno pakelius. Tai struktūra chaose, tobulas, nuoširdus natiurmortas. Kaip vaikystėje bandžiau suprasti ligoninės procedūras, taip dabar daiktų ir šiukšlių kaupimą bandau suprasti per dokumentavimą. Tai, kas nesuprantama, tampa įdomu.“