Spalio 17 d. 16 val. Vilniaus puodžių cechas visus, besidominčius Užupio istorija, kviečia į „Užupio meno inkubatoriaus“ galeriją „Galera“ (Užupio g. 2 a). Čia archeologas dr. Gintautas Rackevičius bei keramikas restauratorius Dainius Strazdas atskleis istorinių paslapčių apie Vilniaus puodžius, vėliau renginio svečiai galės stebėti ir raugo keramikos degimo procesą. Ši technologija pasižymi tuo, kad karštas, iki 900 laipsnių įkaitęs dirbinys ištraukiamas iš krosnies ir merkiamas į kviečių, rugių, burokėlių, kopūstų arba žirnių raugą.
Dr. G. Rackevičius savo pranešime pasakos apie vėlyvaisiais Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais suklestėjusių siužetinių koklių gamybą. Senieji rašto šaltiniai dažniausiai aprašo koklių ir koklinių krosnių užsakovų kilmingas istorijas, o apie jas stačiusius puodžius dažnai pasilieka tik trumpos žinutės sąskaitų knygose. Šiandien autentiškose vietose išlikusių istorinių krosnių yra vienetai, todėl kiekvieno koklio vienintelė ir tinkamai interpretuota nuolauža – naujas istorijos mokslo šaltinis. Atkastus radinius galima pačiupinėti ir apžiūrėti visiems, todėl archeologija tampa labiau suprantama ir pažįstama vis mažiau ir kitaip skaitančiai postmoderniųjų laikų visuomenei.
Pastarojo pusamžio dirbusių ir dirbančių archeologų darbu galime pagrįstai didžiuotis. Tyrimų metu sukaupta medžiaga leidžia atkurti praeities interjerų, taip pat vienų svarbiausių jų elementų – koklinių šildymo krosnių – vaizdą. Jei koklininkas, žiūrėdamas į lubų kesono rozetę, ją savotiškai perkeldavo (nukopijuodavo) ant koklio plokštės reljefo, tai atkuriant sunaikintus interjerus įmanomas ir atvirkščias procesas.
Atskirą dėmesį archeologai skiria Užupio Malūnų gatvės tyrimams. Čia rasta nemažai keramikos degimo krosnių ir jų fragmentų – tikslus skaičius paaiškės pabaigus tyrimus. Tačiau jau dabar nėra abejonės, kad šioje vietoje turime didžiausią Lietuvoje keramikos degimo krosnių koncentraciją. Šios krosnys – daugiau nei šimtmetį XVI – XVII a. veikusių puodžių dirbtuvių palikimas. Tai nėra eiliniai radiniai, tad kiekvieną kartą kyla klausimas, kaip elgtis – ar tęsti ardomuosius tyrimus iki galo, ar bandyti atrastą krosnį išsaugoti ir konservuoti radimo vietoje, o gal perkelti į tokią vietą, kur ją galėtų pamatyti ne tik specialistai? Keramikos restauratorius D. Strazdas pranešime apžvelgs Malūnų gatvės puodžių dirbtuvių ypatumus, aptars jų likimą ir tolesnes archeologinių tyrimų galimybes.